možnėti

×možnė́ti, mõžna (mòžna), -ė́jo (plg. l. można) verb. impers. būti galima: Rytoj bus mõžna važiuot su rogėm Ant. Dabar, kai gavau šimtą, gal jau ir možnė̃s daugiau duoti Ds. Su tiek pašaro mòžna gyvuliai iššert Klvr. Ite nemõžna OZ34. Možnė́jo paimt, tai ir paėmiau Pn. Būt možnė́ta (būtų buvę galima) ateit Vlkv. Kad možnėtų nuo galvelės nuimt čipkelis NS892. Popiet možnė̃s arti Ėr.